
Labukas,
Tikrai visi žino kad artėja Vėlykos. Man tą šventė labai patinka, nes margini margučius.
Radau labai daug Informacijos apie Margučius ir Tradicijas. Paskaitykit labai įdomu!!!
Velykos - Margučiai ir tradicijos
Pažvelgę į savo tradicines šventes ir papročius, tarsi pasineriam amžių glūdumą, kai mūsų protėviai garbino ugnį ir vandenį, žemę ir saulę. Jų prašė paramos ir pagalbos, su jais siejo gyvybę ir mirtį. Jiems garbinti skirta ir didi pavasario šventė - Velykos. Svarbiausias šios šventes atributas - kiaušiniai (margučiai). Jie simbolizuoja gyvybes atsiradimą ir vaisingumą, gamtos prisikėlimą ir atsinaujinimą, žydėjimą ir gaivumą.
Kiaušinių marginimo paprotį turi ne tik lietuviai, bet ir daugelis kitų prosenoviškų tautų. Archeologai yra radę margučių, datuojamų III a. pr. m. e. Jie iškasti Arabijoje. Kiaušinius dažė ir graikai bei romėnai.
Lietuviai kiaušinius margino jau gerokai iki krikšto. Mūsų protėviai daže ne tik
paprastus, bet ir kaulinius, molinius, akmeninius kiaušinius, suteikdami jiems
magišką reikšmę. Buvo tikima, kad kiaušinis gali apsaugoti namą nuo perkūnijos, piktųjų dvasių, apvalyti sielą nuo nešvarumų.
Kaipgi mūsų bočiai margindavo kiaušinius? Ilgus amžius margučius dažė natūraliais dažais, iš gamtos išgaudami nuostabiausias spalvas. Dažus gamindavo iš balų rūdos, ąžuolo ar juodalksnio žievės, svogūnų lukštų, ramunėlių, samanų, kmynų ir t. t. Cheminiai dažai atsirado tik XIX a.
Margučiai buvo dažomi ne dėl grožio, o suteikiant tam simbolinę prasmę. Kiekviena spalva turėjo savo reikšmę. Margučiuose vyravo juoda, raudona, žalia, geltona ir ruda. Juoda spalva simbolizavo žemę motiną ir deivę Žemyną, raudona reiškė vaisingumą, gimimą ir gyvenimą bei deivę gimdytoją Ladą. Žalia spalva simbolizavo pavasario augaliją, javų daigus, mėlyna - dangų ir vandenį, geltona ir ruda - subrendusių javų derlių.
Ne mažiau svarbūs buvo ir margučių raštai. Jie labai įvairūs. Margučiai buvo puošiami augalų ir gėlių, dangaus kūnų raštais, drugeliais, zuikučiais, žalčiukais, driežiukais ir pan. Labai dažnos geometrinės figūros ir raštai.
Tradiciniai lietuvių margučiai buvo dažomi dviem pagrindiniais būdais: išbraižant raštus vašku arba išskutant nudažytą kiaušinio paviršių.
Dažymas vašku Margutis su lapeliu Margučiai su lopinėliai
Dažymas vašku. Vinuką su mažyte galvute įsmeigiame į pieštuką. Tai - darbo įrankis. Skardinėje ištirpiname vašką (ne parafiną!) ir laikome jį ant mažytės ugnies. Vinuko galvutę mirkome į ištirpintą vašką ir piešiame norimus raštus ant kietai išvirto ir dar šilto kiaušinio. Kai vaškas sustingsta, kiaušinį dedame į šiltus (ne karštus!) dažus. Išėmę vašką nugramdome arba pašildome ir nušluostome servetėle. Jei norime gauti kelių spalvų raštus, pirmiausia kiaušinį nudažome šviesesne spalva (pvz., geltona), išbraižome raštus ir merkiame į tamsesnę spalvą (pvz., mėlyną). Šiuo atveju turime žalią kiaušinį su geltonais raštais.
Tačiau tradicijos nuolat pasipildo naujais elementais, sugalvojami nauji dažymo būdai. Pabrėždami būtinybę išlaikyti senąsias tradicijas, etnografinius raštus, vis dėlto norime Jums pasiūlyti savotiško „moderno". Tai kiaušinių marginimo būdai, prieinami kiekvienai šiuolaikinei šeimininkei, moteriai, neturinčiai daug laiko, bet norinčiai gražiai ir skoningai padengti Velykų stalą.
Margutis su lapeliu. Norimos formos lapelį (paparčio, rūtos ar kt.) priklijuojame prie išvirto kiaušinio vandeniui atspariais klijais, kiaušinį merkiame į dažus, o išėmę lapelį nugramdome peiliuku. l nedidelę marles atraižėlę (15x15 cm) smulkiai sukarpome polietileno gabalėlių, dedame virtą kiaušinį, surišame marlę siūlu ir panardiname j norimos spalvos karštus dažus. Pakaitiname 1-2 min. Išvynioję nuplauname šaltu vandeniu.
Kiaušiniai „marguoliai". Į nedidelę marlės atraižėlę (15x15 cm) pabarstome šiek tiek pasmulkintų svogūnų lukštų, dedame virtą kiaušinį, surišame marlę siūlu ir 3-5 min. panardiname j norimos spalvos karštus dažus. Ypač gražūs šie kiaušiniai būna dažant mėlynos spalvos dažais. Šis būdas žavus tuo, kad niekada nežinai, koks kiaušinis bus, be to, niekada
nebūna dviejų vienodų margučių.
Žinoma, šie marginimo būdai atkelia mus iš žilų prosenovės laikų į konkrečią šiandieną. Tačiau galbūt tradicijos tuo ir žavios, kad jos kuriamos nuolat. Tik visada svarbi viena sąlyga - nevalia pamiršti to, ką mūsų tėvai ir seneliai perduodavo iš kartos į kartą, kuo gyveno ir tikėjo.
Prie velykinio stalo dauždami margučius, prisiminkime, kad paprotys daužytis margučiais jau nuo seno buvo žinomas visoje Lietuvoje. Jis susijęs su senoviniu mitu apie Kosminį kiaušinį ir Kosminę gyvatę. Mitas rėmėsi tikėjimu, kad pramušus margutį simboliškai atidaromas išėjimas iš jo gyvatei - gyvybės ir vaisingumo davėjai.
Su gyvybingumu susijęs ir margučių ridinėjimo paprotys. Apeiginis kiaušinis, susilietęs su žeme, turėjo atnešti jai gyvybingumą.
Daugelyje tautų žmonės dovanodavo margučius vieni kitiems, linkėdavo laimės, sveikatos, džiaugsmo. Dovanotam velykiniam kiaušiniui buvo skiriama nepaprastai didelė reikšmė. Jis turėjo atnešti žmogui sveikatos ir visokio gėrio. Todėl per Velykas kiaušinius dovanodavo vieni kitiems tėvai ir vaikai, giminės, kaimynai.
Tikrai visi žino kad artėja Vėlykos. Man tą šventė labai patinka, nes margini margučius.
Radau labai daug Informacijos apie Margučius ir Tradicijas. Paskaitykit labai įdomu!!!
Velykos - Margučiai ir tradicijos
Pažvelgę į savo tradicines šventes ir papročius, tarsi pasineriam amžių glūdumą, kai mūsų protėviai garbino ugnį ir vandenį, žemę ir saulę. Jų prašė paramos ir pagalbos, su jais siejo gyvybę ir mirtį. Jiems garbinti skirta ir didi pavasario šventė - Velykos. Svarbiausias šios šventes atributas - kiaušiniai (margučiai). Jie simbolizuoja gyvybes atsiradimą ir vaisingumą, gamtos prisikėlimą ir atsinaujinimą, žydėjimą ir gaivumą.
Kiaušinių marginimo paprotį turi ne tik lietuviai, bet ir daugelis kitų prosenoviškų tautų. Archeologai yra radę margučių, datuojamų III a. pr. m. e. Jie iškasti Arabijoje. Kiaušinius dažė ir graikai bei romėnai.
Lietuviai kiaušinius margino jau gerokai iki krikšto. Mūsų protėviai daže ne tik
paprastus, bet ir kaulinius, molinius, akmeninius kiaušinius, suteikdami jiems
magišką reikšmę. Buvo tikima, kad kiaušinis gali apsaugoti namą nuo perkūnijos, piktųjų dvasių, apvalyti sielą nuo nešvarumų.
Kaipgi mūsų bočiai margindavo kiaušinius? Ilgus amžius margučius dažė natūraliais dažais, iš gamtos išgaudami nuostabiausias spalvas. Dažus gamindavo iš balų rūdos, ąžuolo ar juodalksnio žievės, svogūnų lukštų, ramunėlių, samanų, kmynų ir t. t. Cheminiai dažai atsirado tik XIX a.
Margučiai buvo dažomi ne dėl grožio, o suteikiant tam simbolinę prasmę. Kiekviena spalva turėjo savo reikšmę. Margučiuose vyravo juoda, raudona, žalia, geltona ir ruda. Juoda spalva simbolizavo žemę motiną ir deivę Žemyną, raudona reiškė vaisingumą, gimimą ir gyvenimą bei deivę gimdytoją Ladą. Žalia spalva simbolizavo pavasario augaliją, javų daigus, mėlyna - dangų ir vandenį, geltona ir ruda - subrendusių javų derlių.
Ne mažiau svarbūs buvo ir margučių raštai. Jie labai įvairūs. Margučiai buvo puošiami augalų ir gėlių, dangaus kūnų raštais, drugeliais, zuikučiais, žalčiukais, driežiukais ir pan. Labai dažnos geometrinės figūros ir raštai.
Tradiciniai lietuvių margučiai buvo dažomi dviem pagrindiniais būdais: išbraižant raštus vašku arba išskutant nudažytą kiaušinio paviršių.
Dažymas vašku Margutis su lapeliu Margučiai su lopinėliai
Dažymas vašku. Vinuką su mažyte galvute įsmeigiame į pieštuką. Tai - darbo įrankis. Skardinėje ištirpiname vašką (ne parafiną!) ir laikome jį ant mažytės ugnies. Vinuko galvutę mirkome į ištirpintą vašką ir piešiame norimus raštus ant kietai išvirto ir dar šilto kiaušinio. Kai vaškas sustingsta, kiaušinį dedame į šiltus (ne karštus!) dažus. Išėmę vašką nugramdome arba pašildome ir nušluostome servetėle. Jei norime gauti kelių spalvų raštus, pirmiausia kiaušinį nudažome šviesesne spalva (pvz., geltona), išbraižome raštus ir merkiame į tamsesnę spalvą (pvz., mėlyną). Šiuo atveju turime žalią kiaušinį su geltonais raštais.
Tačiau tradicijos nuolat pasipildo naujais elementais, sugalvojami nauji dažymo būdai. Pabrėždami būtinybę išlaikyti senąsias tradicijas, etnografinius raštus, vis dėlto norime Jums pasiūlyti savotiško „moderno". Tai kiaušinių marginimo būdai, prieinami kiekvienai šiuolaikinei šeimininkei, moteriai, neturinčiai daug laiko, bet norinčiai gražiai ir skoningai padengti Velykų stalą.
Margutis su lapeliu. Norimos formos lapelį (paparčio, rūtos ar kt.) priklijuojame prie išvirto kiaušinio vandeniui atspariais klijais, kiaušinį merkiame į dažus, o išėmę lapelį nugramdome peiliuku. l nedidelę marles atraižėlę (15x15 cm) smulkiai sukarpome polietileno gabalėlių, dedame virtą kiaušinį, surišame marlę siūlu ir panardiname j norimos spalvos karštus dažus. Pakaitiname 1-2 min. Išvynioję nuplauname šaltu vandeniu.
Kiaušiniai „marguoliai". Į nedidelę marlės atraižėlę (15x15 cm) pabarstome šiek tiek pasmulkintų svogūnų lukštų, dedame virtą kiaušinį, surišame marlę siūlu ir 3-5 min. panardiname j norimos spalvos karštus dažus. Ypač gražūs šie kiaušiniai būna dažant mėlynos spalvos dažais. Šis būdas žavus tuo, kad niekada nežinai, koks kiaušinis bus, be to, niekada
nebūna dviejų vienodų margučių.
Žinoma, šie marginimo būdai atkelia mus iš žilų prosenovės laikų į konkrečią šiandieną. Tačiau galbūt tradicijos tuo ir žavios, kad jos kuriamos nuolat. Tik visada svarbi viena sąlyga - nevalia pamiršti to, ką mūsų tėvai ir seneliai perduodavo iš kartos į kartą, kuo gyveno ir tikėjo.
Prie velykinio stalo dauždami margučius, prisiminkime, kad paprotys daužytis margučiais jau nuo seno buvo žinomas visoje Lietuvoje. Jis susijęs su senoviniu mitu apie Kosminį kiaušinį ir Kosminę gyvatę. Mitas rėmėsi tikėjimu, kad pramušus margutį simboliškai atidaromas išėjimas iš jo gyvatei - gyvybės ir vaisingumo davėjai.
Su gyvybingumu susijęs ir margučių ridinėjimo paprotys. Apeiginis kiaušinis, susilietęs su žeme, turėjo atnešti jai gyvybingumą.
Daugelyje tautų žmonės dovanodavo margučius vieni kitiems, linkėdavo laimės, sveikatos, džiaugsmo. Dovanotam velykiniam kiaušiniui buvo skiriama nepaprastai didelė reikšmė. Jis turėjo atnešti žmogui sveikatos ir visokio gėrio. Todėl per Velykas kiaušinius dovanodavo vieni kitiems tėvai ir vaikai, giminės, kaimynai.


